klūpėti

klūpėti: klūpė́ti, klū̃pi (klū̃pia, klū́pi), -ė́jo intr. būti atsiklaupusiam: Tu klūpė́si ilgai, kaip aš tave paklupdysiu J. Atnešė navynelę smūtną, nevesiolą: klū̃pi mano mergelė terpu šešių porų Tvr. Dvi valandas klū́piu Žsl. Paklupdysiu aš aną, ir teklūpỹ Švnč. Klūpėdami susikabino visi už rankų ir stipriai už kits kito laikėsi rš. Visi musia klūpėt DP508. Klūpiamì atlaidai (bažn.) Grž.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

klūpėti — vksm. Ant vieno kẽlio klūpėti … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
atklūpėti — intr. išbūti atsiklaupusiam: Nu, ir atklūpėjau visą valandą Vaižg. | refl. Š. klūpėti; atklūpėti; paklūpėti … Dictionary of the Lithuanian Language
klūpauti — klūpauti, auja ( auna), avo intr.; SD92 1. pulti ant kelių, klauptis, klupti: Žvengia žirgelis, an kelių klūpaudamas Lzd. Klūpauju ant kelių mano SPI206. Klūpauna avis, nepaskelia Ndz. Nulipė paveikslą ir klūpavo priš jį I. 2. būti atsiklaupusiam … Dictionary of the Lithuanian Language
klūpėjimas — sm. (1) → klūpėti: Tai ne klūpėjimas, bet paniekinimas Vaižg … Dictionary of the Lithuanian Language
paklūpėti — intr. 1. būti atsiklaupusiam: Toks krušinys! Negali nė pastovėt, nė paklūpėt Vl. 2. praleisti kiek laiko klūpint: Truputį paklūpėjo ir atsistojo Kp. klūpėti; atklūpėti; paklūpėti … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias